25-erių metų „Sūduvos“ gynėjas Alfredas Skroblas komandoje – tik nuo šių metų kovo mėnesio. Prireikė nemažai laiko, kol Marijampolėje gimęs vaikinas pagaliau sugrįžo į gimtąjį miestą ir apsivilko „Sūduvos“ ekipos marškinėlius.
„Taip jau susiklostė gyvenimas, kad Marijampolėje pradėjau žaisti tik dabar. Čia gimiau, čia lankiau buvusią 5-ąją vidurinę (dabar – Jono Totoraičio) mokyklą, o po dešimtosios klasės išvažiavau į Vilnių, Olimpinį centrą, dar po metų atsidūriau Panevėžyje, čia baigiau dvyliktąją klasę ir žaidžiau visus tuos metus“, -- pasakoja A.Skroblas.
 Futbolą Alfredas žaidžia nuo pat ankstyvos vaikystės. Kiek jis atsimena, jau nuo septynerių metų su kiemo vaikais mėgdavo spardyti kamuolį. Domėjosi ir krepšiniu, žaidė, bet futbolas patiko labiau. Vaikystėje dažniausiai tekdavo stovėti vartuose, tai nebuvo itin įdomu, tad vėliau jis pasirinko gynėjo poziciją. Į klausimą, ar norėtų būti puolėju, A.Skroblas pagalvojęs atsako, kad yra kaip yra, visi negali mušti įvarčių, o jam kaip gynėjui per sezoną pasiseka įmušti vieną-du kartus.
Paklaustas, kaip jį vadino klasės draugai, vaikinas šypsodamasis sako, kad „Fredžiu“ tikrai nevadino – dažniausiai kreipdavosi „Alfa“. O kaimynai dar ir dabar Alfredą vadina „kosmonautu“ – ir ne tik todėl, kad jis, kaip dauguma vaikų, svajojo užaugęs būti kosmonautu.
„Buvau vos vienerių, kai tokį patį gražų gegužės mėnesį kaip dabar namuose iškritau per pravertą trečiojo aukšto langą. Žinoma, nieko neatsimenu, bet mama pasakojo, koks baisus stresas tada buvo, kiek nerimo teko iškentėti, kai buvau skubiai išvežtas į ligoninę Kaune. Buvo tada lūžių, tačiau viskas sugijo, praėjo, ir po to skrydžio pro langą liko tik „kosmonauto“ pravardė“, -- prisiminė gynėjas.
Jo gyvenime buvo ir dar vienas stiprus sukrėtimas – kraupi avarija Serbijoje. 2005-ųjų rugsėjį Lietuvos jaunimo iki 21-erių rinktinė greitkeliu važiavo į Belgradą, kai netikėtai į policijos lydimą autobusą trenkėsi lengvasis automobilis. Šioje mašinoje važiavusios trys moterys serbės žuvo, o autobusas nuo smūgio vertėsi ant šono. Nemažai žaidėjų, taip pat ir treneris Igoris Pankratjevas atsidūrė ligoninėje, A.Skroblas atsipirko nedideliais sumušimais ir išgąsčiu, o rimtesnių sužalojimų komandos nariai išvengė. Alfredas sako, kad po dviejų tokių sukrėtimų gerai būtų išvengti dar vieno, nes sakoma, kad trečias kartas nemeluoja...
Paklaustas, kaip atsidūrė Panevėžyje ir kodėl ten žaidė visus tuos metus, vaikinas pasakoja, jog dar besimokant Olimpiniame centre ir žaidžiant su Panevėžio „Ekrano“ dubleriais į jį ir dar du draugus atkreipė dėmesį tuometis panevėžiečių treneris Virginijus Liubšys ir pakvietė į „Ekraną“. Aštuoniolikmečiui žaidėjui tai buvo didžiulis įvykis ir įvertinimas. Iš pradžių dublerių, o netrukus pagrindinėje „Ekrano“ vienuolikėje pradėjęs žaisti Alfredas čia praleido šešis sezonus.
Per tą laiką vaikinui teko ne tik aikštelėje lakstyti – su „Ekrano“ komandos žaidėju Dominyku Galkevičium jie ir dainininkais tapo. Komandos iniciatyva kartu su žinoma dainininke Rūta Lukoševičiūte vaikinai įrašė Stano dainą „Meilės virėjas“. Alfredas sako, kad nelaiko savęs dainininku, tik mokykloje per muzikos pamokas tekdavo dainuoti, tačiau R.Lukoševičiūtė futbolininkus pagyrė, kad „Meilės virėjas“ nuskambėjo visai neblogai.
„Per tuos metus buvo visko – ir daug smagių akimirkų, džiaugsmo, kai su „Ekranu“ tapome Lietuvos čempionais, ir nusivylimo. Mūsų išsiskyrimas su Panevėžio komanda nebuvo gražus, liko kartėlio ir nuosėdų, tačiau gyvenimas nestovi vietoje, reikia žiūrėti į priekį, o nesidairyti atgal“, -- įsitikinęs A.Skroblas.
Tad neseniai Marijampolėje su „Ekranu“ žaidęs Alfredas sako išbėgęs į aikštelę ryžtingas ir piktas, nors šiaip savęs piktu tikrai nelaiko. „Esu gimęs kovo 11-ąją, tad gimtadienis dabar sutampa su Lietuvos švente. Mano Zodiako ženklas – Žuvys, o Žuvys – tai svajotojai. Tikrai daug svajoju, labai nemėgstu melo, storžievių žmonių, prisitaikėlių“, -- atvirauja žaidėjas.
„Ekranui“ nepratęsus kontrakto, Alfredas bandė dairytis kelių šalių komandose. Padedamas vieno gero draugo, apsilankė Austrijoje, tačiau komanda, kurioje žvalgėsi jau turėjo septynis legionierius ir dar daugiau jų nenorėjo. Po to žvilgsnis nukrypo į Šveicariją – čia irgi domėjosi galimybėmis žaisti, bet taip pat nieko gero neišgirdo. Po to A.Skroblas atsidūrė Lenkijoje, Lodzės mieste, kur savaitę treniravosi su „Widzew“ komanda. Sekėsi lyg ir neblogai, bet gal nebuvo tuo metu geriausios formos, ir pasiūlymų likti taip pat nesulaukė. Buvo dar galimybė pamėginti laimę Baltarusijoje, Vitebsko mieste, bet ta šalis nelabai traukė ir ten jis neišvyko.
„Šių metų sausis, vasaris buvo labai įtempti. Laikas negailestingai bėgo, niekur vis nepavykdavo užsikabinti, nuotaika buvo prasta. Tada paėmiau telefoną ir paskambinau „Sūduvos“ komandos vadovui Vidmantui Murauskui. Jis jau anksčiau, dar man žaidžiant „Ekrane“, buvo siūlęs grįžti į gimtinę, bet tada neskubėjau, o dabar labai apsidžiaugiau, kad buvau priimtas į komandą. Man čia patinka ir bendra atmosfera, ir puiki techninė bazė, geros treniruočių sąlygos, galų gale džiugina ir žiūrovai, kurie futbolą mėgsta, žiūri ir „Sūduvą“ labai palaiko“, -- džiaugėsi Alfredas.
Laisvalaikį jis mėgsta praleisti su draugais, būti gamtoje, išsikepti šašlykų. Dar vienas jo pomėgis – kelionės, tačiau poilsinių kelionių būna nedaug – beveik visos jos susijusios su futbolu. Žaidėjas sako, kad knygų skaityti nemėgsta, tačiau visada stengiasi pažiūrėti įdomų kino filmą. Mėgsta siaubo filmus, įtemptus trilerius, tačiau ir dramos patinka – iš neseniai matytų ir labai patikusių pamini „Lūšnynų milijonierių“ ir „Keistą Benjamino Batono istoriją“ su Bradu Pittu.
Dabar Alfredas gyvena su tėvais, tad dažnai gali mėgautis mamos kepamais miltiniais blynais, kuriuos labai mėgsta, kaip ir kitus miltinius patiekalus. Maistui jis nėra išrankus, gėrimams – taip pat, bet stiprių gėrimų nelabai mėgsta – daug geriau po varžybų atsigaivinti bokalu alaus. Automobilio šio metu žaidėjas neturi, ruošiasi pirkti, o labiausiai patinka „Audi“, „BMW“.
„Politika ne itin domiuosi, bet svarbu, kad praeitų tos krizės, kurios ir futbolui labai atsiliepė. Liūdna, kad jaunimas išvažiuoja iš Lietuvos, čia nemato perspektyvos. Sekmadienį pirmąkart žadu balsuoti šalies prezidento rinkimuose, manau, kad juos laimės moteris, bet aš balsuosiu ne už Dalią Grybauskaitę“, -- atviravo jis.
Jau ketverius metus vaikinas draugauja su panevėžiete Berta. Kai dar žaidė Panevėžyje, už santaupas ir dar pridėjęs paskolos pinigų nusipirko ten butą, kur abu gyveno. To buto iki šiol nepardavė, nes dabar tam – netinkamas laikas. Be to, kai nuvažiuoja pas grįžusią draugę, jame apsistoja. Dabar Berta siekia fotomodelio karjeros užsienyje, tad dažnai būna išvykusi. „Mes abu esame karjeristai ir pasitikime vienas kitu“, -- šypsojosi žaidėjas.
Apie tolesnę ateitį vaikinas sako negalvojantis – bus, kaip bus. Dabar svarbiausia – laimėti taurę šeštadienį su „Tauro“ komanda. Taip pat jis norėtų, kad LKL čempionatą laimėtų „Žalgiris“, tačiau sako manantis, jog šiemet krepšinio čempionais taps „Lietuvos rytas“, nes šį sezoną jie stipresni.
Paklaustas apie mėgstamiausius futbolininkus, Alfredas įvardija dvi pavardes – „Barcelonos“ komandoje nuo pernai žaidžiantį brazilą Dani Alvesą ir Italijos „Milano“ klubo gynėją Gennaro Gattuso. „Stebi, kaip žaidžia šie gynėjai, ir turi į ką lygiuotis. Gerai žinau, kokios yra mano kaip žaidėjo silpnos vietos, suprantu, kad reikia dar dirbti ir dirbti“, -- įsitikinęs A.Skroblas.
|
